Kaip gerai, kad dar yra sąžiningų žmonių šiame pasaulyje. Ir dorų, nesavanaudiškų žurnalistų.
Ilgą laiką stebėjau vieno žymaus Lietuvoje televizijos žurnalisto kovą su korumpuotais valdininkais šalyje. Jo laidos buvo ypatingai aštrios, be kompromisų atskleisdavo aferas ir įvairias machinacijas.
Svarbu ir tai, kad jis nevengdavo aštrių siužetų. Todėl jį gerbė ne vienas, o ir man jis imponavo. Parašiau jam laišką, kuriame papasakojau savo atsivertimo istoriją. Laiško pabaigoje nurodžiau telefoną.
Ir ką gi – jis nepasididžiavo, paskambino ir pasiūlė nusifilmuoti jo laidoje. Į namus atvažiavo visa filmavimo grupė. Įdomiai pabendravome. Keli jo komandos nariai po laidos klausinėjo apie mano Dievą, o pora iš jų priėmė Kristų į savo širdį.
Bet įdomiausias ir labai jaudinantis buvo laidos pasirodymo laukimas. Pagaliau atėjo ta diena. Susėdome su vaikais prie televizoriaus jaudindamiesi, kad tik būtų gražu, kad nebūtų pasityčiota...
Bet laida pavyko, o svarbiausia, kad ir vaikai nenusivylė. Iš tiesų geranoriškas režisierius ir žmogus. Telaimina jį Dievas!
Šioje laidoje nuskambėjo ir viena pirmųjų mano sukurtų dainų, ir laidos kūrėjų pastangų dėka, – profesionaliai.
Po šios laidos aš turėjau galimybę paliudyti daugeliui savo draugų ir pažįstamų. Kai kurie iš jų priėmė Jėzų. O ir pats laidos režisierius išpažino Jėzų kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją.
Tai ir yra laimėjimas – atverti žmonių širdis Evangelijai!
2006m.
