Taip ne kartą vieną mano pažįstamą yra pavadinę seserys ir broliai Kristuje. Gal taip ir yra... Bet tik dalinai. Yra tokia tikinčiųjų rūšis, kurie kaip Dovydas, priversti slapstytis, kol ateis jų laikas tarnauti.
Dovydą irgi persekiojo tie, kuriems jis vieną dieną turėjo vadovauti. „Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar“ (Galatams 4, 29). Mielas broli ar sese, klausyk! Todėl tu ir neturi savo bažnyčios, nes neatėjo laikas, tu dar ruošiamas, dar palauk truputį...
O gal tu turi muzikinį pašaukimą šlovinti Viešpatį? Ir tau neleidžia tarnauti? Nenusimink, Saulius vieną dieną tave pakvies. Pagaliau Saulius „mirs“ ir tu šlovinsi savo Dievą, o ant tavo galvos spindės karūna...
Ir ne žmonių rankomis uždėta, bet nuleista iš Dangaus ir paties Viešpaties tau deleguota valdžia, nes tu – kaip Benjaminas, kuriam valdžią suteikė ir vienintelį iš dvylikos vaikų palaimino pats tėvas!
Tas tarnavimas, į kurį tave įves Dievas, tą valdžią tau suteiks ne denominacija, ne žmonių išrinkti žmonės, ne ,,motina“ Bažnyčia, bet dangiškasis Tėvas.
O dėl motinos kulto, taip labai mūsuose paplitusio, kuris yra dar viena okultizmo medžio šaka, – feminizmas su visom savo atšakom – Jezabelės, nepriklausomybės dvasia, nepaklusnumu Dievo nustatytai tvarkai, kuris yra ne kas kita, o burtininkavimas, – manau, daugeliui susivokti padės ši Švento Rašto eilutė: „aukštybių Jeruzalė <…>, ji yra visų mūsų motina“ (Galatams 4, 26).
...Karalius be karalystės, šlovintojas be gitaros, ganytojas be gardo avims... Tai matomi faktai. O Viešpats yra Tiesa ir jis pakeis tuos faktus. Tik lauk kol ateis tavo laikas.
Ir jei liksi ištikimas, vieną dieną savo dvasinio tunelio gale išvysi šviesą – iš pradžių mažą spindulėlį, o po to ir saulę, šviesos šaltinį ir pagaliau – Dievo šlovę, Jo šviesą.
Ir kas svarbiau, nuspręsi tu – ar spindulių kąsneliai, saulės zuikučiai, žaismingi, bet nešildantys, ar pati saulė ir jos Kūrėjas, ją įžiebęs?
2006 m.
