Kiekvienas šiek tiek didesnis šalies miestas turi valdžią. Miesto galva – meras. Bet jei miesto galva, meras susidėjęs su mafija, netikintis ir godus, – didelė bėda miestui. Kas teka ant galvos, nuteka ir ant kūno...
Prieš kelerius metus pradėjau melstis dėl dvasinio klimato pagerėjimo mieste, kuriame gyvenau. Ir Dievas mane nuvedė pas tuometinį miesto merą. Sekretorė, nors ir nelabai patenkinta, nuėjo jo pakviesti – juk ne kiekvieną dieną ateina žmogus ir sako, kad turi žodį iš Dievo... Būtent taip aš jai ir pasakiau – „pasakyk merui, kad turiu jam žodį iš Dievo!“
Meras tuoj pat atėjo ir pasiūlė paėjėti į atskirą kabinetą pokalbiui. Pradėjau pasakoti apie Kristų ir savo atsivertimą. O susitikimo pabaigoje jam padovanojau T. Osborno knygą „Kaip atgimti iš aukšto“.
Atsidėkodamas meras paliudijo apie panašius išgyvenimus su Viešpačiu. Deja, mūsų draugystė nutrūko vos jai prasidėjus.
Žinia, tokiam poste nelengva išsilaikyti, nes vyrai yra gundomi trijose gyvenimo sferose: valdžia, pinigais ir seksu. Kiekviena jų gali tapti suklupimo akmeniu kelyje.
Taip pat istorija moko, kad prie kiekvieno valdžios vyro stengiasi prisiplakti žmonės, turintys okultinių galių – ekstrasensai, būrėjos, astrologai ir net raganos.
Taip, taip, raganos, jūs teisingai perskaitėte. Ir nebūtinai ant šluotos. Šiuolaikinės raganos motorizuotos, turi nešiojamus kompiuterius bei dalyvauja šlovės trokštančių TV režisierių laidose.
Okultistai yra mūsų visuomenės dvasiniai parazitai, būtent jų veikla yra pati pavojingiausia, nes nustumia nuo tiesos kelio tuos, kurie tyra širdimi ieško Gyvojo Dievo.
Taip buvo ir šiam valdžios vyrui. Velnias suskubo pristatyti prie jo patyrusią burtininkę. Išleistas laisvėn okultizmo džinas padarė savo… Tauta liko susiskaldžiusi, tokia ir yra šėtono taktika, – skaldyk ir valdyk!
Bet Dievui apšvietus, po truputį atsidengė, kas matomam ir nematomam pasaulyje „diriguoja“ miesto bei visos šalies gyvenimui.
Iš palėpių išlindo astrologai, būrėjos su pogrindiniais leidimais, išduotais nežinia kur ir po kokiomis grindimis… Prie jų prisidėjo raganos, rengiančios vakarėlius aukščiausio rango politikų sluoksniuose; aiškiaregės ir aiškiaregiai patarėjai, įvairūs dvasiniai „guru“... Vos ne autentiška XIX a. Peterburgo dvasinė panorama atsivėrė praskleidus tamsos uždangas.
O juk dvasiniai, moraliniai pamatai tautai išlikti yra žymiai svarbesni už ekonominius. Joks kitaip statomas pastatas neišsilaikys, nebent laikinai patrūnys ir ilgainiui sugrius.
Iš tiesų velnias nėra kūrėjas. Kiekviename amžiuje jis naudoja tas pačias dekoracijas. Jei šalis atgavo laisvę – man ir jums, tikiu, nekyla abejonės, kad tai Dievo dovana, – velnias laisvės Samsonui būtinai siųs savo Dalilą, nes ten, kur jis nieko nebegali, siunčia moterį...
Apskritai, kaip pastebėjau, kad ten kur dominuoja moterys, – aikštingos, nepaklusnios Dievo tvarkai, viešumoje žeminančios vyrus – nuolat vyksta konfliktai, susiskaldymai ir intrigos. O dar blogiau, – apkalbos, kurioms pasiduoda net jų vyrai, tarp kurių yra ir bažnyčių lyderiai. Toleruojančius Jezabelės dvasią Viešpats tikrai baus ligomis ir, deja, net mirtimi...
Todėl jei šalies vadovas klauso burtininkės, ir šalia jo nėra žmonių, pažįstančių Gyvąjį Dievą, – jis būtinai pradės dangstytis religinėm apeigom, apsimesdamas giliai tikinčiu ir ves šalį į pražūtį. Ir todėl labai liūdna, kad politikų patarėjais yra ne Dievo žmonės, bet šėtono tarnai – magai ir okultistai.
Buvo į Lietuvą net specialistai atvažiavę, patikrinti vieno sijonuoto Rasputino mistinių galių – ar tos galios iš Dievo, ar iš velnio… Atsakysiu! Šis žmogus – mediumas. Kai ją tikrino, piktoji dvasia pasitraukė. Kai tyrimas baigėsi, dvasia grįžo – viskas labai paprasta.
Todėl, perspėju, – jei šalies vadovas klausosi aiškiaregės, o parlamentarai vadovaujasi astrologų ir būrėjų prognozėmis – šalis atsiduria prakeikime!
O jei šalies vadovai remia homoseksualizmo plitimą – šalis pavojuje! Kokiame? Net iki laisvės praradimo, štai kokiame!
„Mano tauta. Rusija nori supančioti Lietuvą ir Pabaltijį. Tai šėtono planas prieš Evangelijos plitimą Europoje. Velnio tikslas – abortuoti tūkstančius pamokslininkų, užgimusių šiose šalyse…“
Šiuos žodžius Viešpats Jėzus man pasakė 2006 metų rugpjūčio keturioliktą dieną. Manau, kad yra apie ką pamąstyti.
Beveik 3000 metų senumo Danieliaus pranašystėje parašyta apie atsikursiančią neo Romos imperiją, dabartinę Europos Sąjungą. Visi šlykščiausi ir amorališkiausi, kada nors egzistavusių imperijų bruožai persikėlė į Europos Sąjungą: homoseksualizmas, narkomanija, paleistuvystė, iškrypusios mažumos diktatas daugumai. Iš vieno kalėjimo perėjom į kitą!
Ko vieni nepadarė kalavijais iš vakarų, dabar bando padaryti rusiškai totoriškų žodelių bei importuotų estrados atlikėjų – transvestitų ir homoseksualų iš rytų, pagalba.
Šventajame Rašte paminėti ne tik Sodoma ir Gomora, bet ir Admos bei Seboimo miestai, buvo didžiausi homoseksualizmo židiniai anuometiniame pasaulyje. Todėl Dievas ir sunaikino juos ugnimi (Pakartoto Įstatymo 29, 23).
Ir ne tik jų, manau, ir Pompėjos miesto žūties paslaptis glūdi šios šlykščios Dievui nuodėmės toleravime. Ant visai neseniai atkastų Pompėjos miesto sienų freskų pavaizduoti homoseksualių santykių ir pedofilijos vaizdai...
Istorija mus moko, kad Sodomos miesto ir jos nuodėmingų seserų žūties priežastys gana šiuolaikiškos, – išdidumas, perteklius ir dykinėjimas (ST, Ezechielio 16, 49). Todėl kai kuriems šių laikų miestams ir šalims anų likimas turėtų būti geras pavyzdys apie gresiančius ateities teismus!
Mes, tikintieji, ne visi esame švarūs Dievo indai... Į vienus pilamas švarus vanduo, o į kitus – ne, turinį pasirenkam patys.
Žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą, ir toks jis tebėra jau septintą tūkstantmetį. Per tą laiką jis ne tik kūrė, bet ir nusikūrė. Nusikalstamai veiklai buvo panaudoti ne tik vaistai, atradimai atomo branduolio srityje, bet, deja, ir pati krikščionybė.
Dvasinius ir gravitacinius dėsnius sukūrė Dievas, ir jie nepakeičiami, – pjaunam ką pasėjam. Po to, kai Adomas nusidėjo, ir jo dvasia degradavo, žmogui liko tik sielinis Adomo mąstymas, valia ir penki pojūčiai, nepaklūstantys Dievui.
Štai iš šio nepaklusnumo ir išplaukia itin pavojinga, kažkada paslapčiom daroma, o dabar įžūliai ir atvirai brukama visuomenei, homoseksualizmo nuodėmė. Ne viena imperija ir civilizacija žlugo dėl šios ir kitų seksualinių nuodėmių toleravimo ir kultivavimo.
Kristaus antrajam atėjimui į žemę labiausiai priešinsis Antikristas, žmogus (ir sistema), kurio misija bus ir yra paversti šią žemę blogio vieta bei suvedžioti kuo daugiau sielų į amžiną pražūtį – pragarą.
Kai kas sako (pavyzdžiui, Jehovos liudytojai), kad mūsų žemė dėl šėtono planų neturi jokios ateities, bent tol, kol Jėzus neateis antrą kartą. Manau, tokia mintis prieštarauja Biblijai. Šėtono tarnams, Mirčiai ir Pragarui bus duota valdžia tik ketvirtadalyje žemės žudyti ir visokiais kitais būdais kenkti (NT, Apreiškimo 6, 8).
Tai aiški nuoroda, kad likusioje planetos, vardu žemė, dalyje mes ne tik galime, bet ir privalome įkurti Dievo Karalystę. Amen!
…Toks lyderis, Antikristas, iškils greitu laiku ir viena iš jam, šioje žemėje, ruošiamos veiklos platformos atramų yra homoseksualizmas. Tikėtina, kad ir pats Antikristas bus spiritistas – okultistas ir homoseksualistas (ST, Danieliaus 11, 37).
Tuo galima paaiškinti ir gėjų judėjimo suintensyvėjimą, jų manifestacijų mastą bei palaikymą Europos Sąjungoje. Kai kur jau teisiami žmonės už šios šlykščios nuodėmės kritiką.
Negali atsistebėti, jog ir į Lietuvos universitetus skverbiasi tokios idėjos. Vienos jų autorius – tūlas J. Rowlsas: „jei būdamas tradicinės orientacijos pripažįstu sau teisę į santuoką ir šeimą, tai ir homoseksualios orientacijos asmenys turi turėti teisę į santuoką ir vaikus“ (Rowls. J. 1991. A Theory of Justice. Oxford University Press).
Kai kam visai nesvarbu, kad vaikas tokioje šeimoje būtų šuniuko vietoje. Šeimos institucija, tradicinė šeima, šventa Biblijoje ir mūsų tautos sąmonėje, jų kalba – tik atgyvena.
Meilė tarp vyro ir moters, arba normali santuoka, – atgyvena, nemodernu… Tai kas tada jums, ponai iš Europos Sąjungos, modernu? Katinų kastravimas, nosies krapštymas, fekalizuota meilė?
Todėl, mano galva, mūsų nebeturi stebinti, kad Jėzaus vardas Europos Konstitucijoje įrašytas šalia Budos, Mahometo, Konfucijaus ir kitų.
Įdomu būtų sužinoti, ar kas mūsuose revizuoja šių švietėjų, naujųjų Lietuvos knygnešių veiklą, o dar geriau, – kas juos kuruoja. O gal kaip toj liaudiškoj patarlėj – varnas varnui akies nekerta…
Mes privalome ne žmonių nekęsti, bet šios nuodėmės! Net gyvuliai taip nesielgia lytiškumo atžvilgiu, nors jų tarpe taip pat galioja paveldimumo dėsniai.
Todėl, kol visuomenė neįsąmonins, kad žmogus visų pirma – dvasinė būtybė, tol jokio progreso nebus, ir kūnai manifestuos reikalaudami pačių absurdiškiausių teisių, kol mes jų nepažabosime kaip neišmanaus mulo, kamanomis. Jei mes įteisinsim homoseksualistų santuokas, nebeliks nieko švento, nes riba, už kurios viskas galima, bus peržengta!
2 Kronikų 7, 14 parašyta: „ir jei mano tauta, kuri vadinasi Mano vardu, nusižemins, melsis, ieškos Mano veido ir atsisakys savo blogų kelių, Aš išgirsiu danguje, atleisiu jos nuodėmes ir išgydysiu jų žemę“.
Štai Žodis mūsų tautai, visuomenei ir visų pirma – Bažnyčiai, nes Dievo teismas prasideda nuo Jo namų!
2006 m.
