2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Dievo dovana


            
    Žmonės turi įvairių dovanų ir talentų iš prigimties. Vienus mes priskiriame savo tėvams, gaunamus paveldimumo keliu – dainavimas, dailės sugebėjimai, grojimas, poezijos dovana... Kiti savo talentus priskiria Dievui. Tai prigimtinės dovanos ir šias dovanas gauname iš mažumės.
O kai kurie jau subrendę gauna tai, ko iš mažens neturėjo. Aš ligoninėje gavau kūrybos dovaną, – kuriu dainas ir už tai dėkoju Dievui!
Tikiu ir žinau, kad norą rašyti ir patepimą melstis prieš įvairius burtus – okultizmą, ne tik gavau iš Dievo kaip dovaną, bet ir kaip įpareigojimą.
Yra ir kitokios, biblinės dovanos geriems darbams, kaip atsvara okultistų daromoms bedievystėms. Šventajame Rašte išvardintos šios Dvasios dovanos arba talentai – tai tikėjimo, išgydymų, stebuklų darymo ir kitos (1 Korintiečiams 12, 8–10).
Bet apie vieną, niekur neįvardintą dovaną, sužinojau tik po devynerių atsivertimo metų. Apie ją man papasakojo vienas brolis Kristuje. Jos pavadinimas – skausmas.
Šią skausmo dovaną gali gauti labai netikėtai. Gali ją priimti, gali jos ir kratytis. Bet kvaila būtų nepriimti to, ką tau nori duoti gailestingas Dievas. O gali ir nežinoti, kad ją gavai...
Jobas irgi nežinojo kas jo laukia po šeimos netekimo ir baisių, jo kūno akimis žiūrint, išgyvenimų ir praradimų. Ačiū Dievui, mano brolio Kristuje išgyvenimai nebuvo tokie dramatiški, kaip Jobo.
Pirma jo netektis buvo skyrybos su žmona. Ji buvo jam svetima, na ir pats nemažai klaidų pridarė gyvenimo kely, todėl daugelį metų pragyveno kaip kunigai – celibate.
Kai vaikai tapo pilnamečiai, jis užrašė butą ir palikęs visą savo turtą žmonai ir vaikams, išėjo...
Aišku, jį kankino mintys, kad gal nereikėjo taip pasielgti, gal reikėjo dar palaukti… Ir Šventajame Rašte yra parašyta, kad tu gali išdalinti visą turtą, net eiti ant kryžiaus, kaip tai daro kai kurie religiniai fanatikai Filipinuose, bet jei neturi meilės ir tavo motyvai neteisingi Dievo akyse, esi kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.
Taigi... Draugas eidamas sutiko gražią, talentingą ir tikinčią moterį, turinčią panašų būdą kaip jo. Manė, kad gavus tikinčią žmoną, jo gyvenimas pasikeis. Kurį laiką jie draugavo, kol vieną dieną jų draugystė nutrūko. Abu suprato, kad ne ant to pamato jie statė savo draugystės namą. Tas namas sugriuvo, skeveldros sužeidė... Buvusios žaizdos supūliavo, atsivėrė naujos.
Dabar abu gyja. Juos gydo Jėzus, nes nėra kito vardo po dangumi, kuriuo žmogus galėtų ne tik išsigelbėti, bet ir išgyti, ypač nuo vidinių žaizdų, kurios yra pačios pavojingiausios.
Bet Dievas... išėmė brolio skausmą ir pripildė jį meile aplinkiniams. Kaip jis man kartą prisipažino, jo skausmas patyrus netektis, jo praradimai, padėjo giliau suvokti, kad mūsų gyvenimo vertė ir kokybė nepriklauso nuo to ką veiki, ką apie tave galvoja kiti, nuo to ką turi, bet viskas priklauso nuo gailestingojo Dievo.
Susitaikęs su savimi ir su Dievu, bei supratęs, kad kvaila nepriimti to ką Jis duoda, mano draugas tapo jautresnis kitiems, papuolusiems į nelaimę žmonėms, – tarp jų jis atrado naujų ir tikrų draugų, o jo širdis tapo jautresnė ir imlesnė.
Biblijoje, 1 Kronikų 4, 10 aprašyta istorija apie Jabecą. Išvertus į lietuvių kalbą šis vardas reiškia – Skaudulys. Tokį vardą jam suteikė motina.
Taigi vieną dieną Jabecas šaukėsi Dievo, kad pakeistų jo likimą apibrėžtą vardo reikšme. Ir Dievas atsakė į šią maldą, suteikdamas viską, ko šis prašė, bet prieš tai išpureno jo širdies žemę, pripildė ją šviežiu aliejumi ir išvedė iš susikoncentravimo į save, rato.
Kaip Jabecas, taip ir mano draugas patyrė naują meilės kokybę su Dievu. Bet svarbiausia, kad jis rado tai, už ką daugelis moka didžiulius pinigus ir norėdami nusipirkti, bastosi po visą pasaulį – lobį.
Lobis todėl ir vadinamas lobiu, kad jis nėra perkamas, bet randamas. Tas lobis, tai ramybė su Dievu.
Ir joks žmogaus veiksmas, – mylimo žmogaus neištikimybė, priešo skaudinimas, žeminimas ar fizinė brangaus žmogaus netektis, nebegali jo išbalansuoti, nes jis savo gyvenimo atrama pasirinko Jėzų Kristų.
Ir tik Jėzus yra ištikimas iki galo, tik Jis gali panešti mūsų naštas. Tik Jis, Jėzus, gali išgydyti mūsų žaizdotas širdis, bet yra viena mažytė sąlyga – viską atiduok Jam ir atsiduok Jam. 
2006 m.