Tik dabar, praėjus keliolikai metų nuo mano įtikėjimo, pradedu suprasti šį liaudišką posakį... Apaštalų darbų knygoje minimas vienas iš apaštalų, Pilypas, per kurį galingai veikė Dievas: „Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, girdėdamos ir matydamos, kokius jis darė stebuklus“ (Apaštalų darbų 8, 6). Tikiu, kad apaštalų darbai nesibaigė mūsų laikais, kad apaštalų darbų knyga teberašoma kaip Danguje, taip ir Žemėje.
XX amžiaus misionieriaus, jau išėjusio pas savo dangiškąjį Tėvą, evangelisto Smito Vigelsvorto tarnavimai, argi jie nešlovingi? Kokius ženklus ir stebuklus Dievas darė per jį ir tebedaro per Rainhardą Bonkę ir daugelį kitų, kurie šiais laikais atsidavę tarnauja Viešpačiui?!
Toliau, Apaštalų darbų knygos 8 skyriaus 39 eilutėje skaitome: „Išėjus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą...“ Ir 40 eilutėj: “Pilypas atsidūrė Azote; iš ten keliaudamas skelbė Evangeliją visuose miestuose…“ Buvo kelyje iš Jeruzalės į Gazą ir staiga atsirado Azoto mieste... Tai būtų apie dvidešimt mylių, arba mūsų masteliu skaičiuojant – tridešimt du kilometrai.
Apie biblinius perkėlimus laike ir atstumu… Žinomas evangelistas Džonas Leikas 1912 metais tarnavo Johanesburge.
Kartą, maldos metu, jis buvo perkeltas Dvasioje virš Keiptauno, Šv. Elenos salos, kurioje palaidotas Napoleonas, ir nukeliavęs į Velsą meldėsi už moterį psichiatrinės ligoninės palatoje, sirgusią psichine liga, kad ligos demonas išeitų. Ir moteris pasveiko! Aleliuja! Na, o po maldos, Dvasia grąžino jį atgal į Johanesburgą.
Kita tikinčiųjų Kristumi sutuoktinių pora liudijo, kad užėjus stipriam lietui ir audrai, jiems grėsė rimtas pavojus. Tik staiga jie atsirado savo garaže, kartu su mašina…
Žymus šių laikų Dievo vyras, Kenetas Kouplendas viešėjo Jamaikoje ir jam dar bepamokslaujant mirė pastoriaus, kurio bažnyčioje jis tarnavo, duktė, o namas, kuriame gyveno pastoriaus šeima, stovėjo ant aukštos kalvos. Ir Kenetas iš kalvos apačios buvo perkeltas tiesiai į namo vidų, kalvos viršuje… Bet svarbiausia, kad mergaitę prikėlė iš numirusiųjų! Štai kam reikalingi bibliniai stebuklai šiomis dienomis – gailestingumo darbams.
Dievui nėra nieko negalimo, tad būdami šviesos vaikai (Efeziečiams 5, 8) nenustebkime, jei tektų ir pakeliauti šviesos greičiu. Dar viena šių laikų evangelistė Billi Brim, kelionės po Rusiją metu susipažino su žmogumi, kurį Dievas antgamtiškai naudojo ir dažnai perkėlinėjo Dvasioje. Kadangi jo žmona buvo be kojos, B. Brim, vedina žmogiško gailestingumo, už 11 000 dolerių nupirko jiems mašiną. Tuometinėje Rusijoje tokia suma buvo astronominė. Kaip bebūtų paradoksalu, bet žmogus tos mašinos nekentė labiausiai. Kodėl? Nagi todėl, kad Dievas jo daugiau nebeperkėlinėjo...
Arba dar vienas pavyzdys iš Šventojo Rašto, kuriame pranašas Ezechielis buvo paimtas ir šiek tiek pakylėtas: „Dvasia pakėlė mane ir nunešė į vidinį kiemą…“ (Ezechielio 43, 5).
Buvo man toks atsitikimas... Nuėjęs ne vieną kilometrą, buvau taip išsekęs, kad nebegalėjau toliau eiti. Artėjo vakaras, bet lauke dar buvo šviesu.
Stovėjau pavargęs, netoli miškelio, miesto pakrašty, tik staiga mane ištiko dvasios pagava, ir aš atsidūriau visai kitoje vietoje, keleto kilometrų atstumu, bet buvo jau tamsu, aplink degė šviesos daugiabučiuose…
Išėjusio iš daugiabučio žmogaus paklausiau, koks ten triukšmas ir klegesys jų name. Atsakė, kad Lietuvos mokytojų konferencijos pabaiga, banketas.
Pagalvojau, kad štai dėkinga proga paliudyti Kristų. Man jau teko liudyti didesnėse auditorijose, rodos patirties turiu…
Bet štai ką noriu akcentuoti. Jei tu dirbi Viešpaties darbus, Jis dėl tavęs dar ne tiek padarys, bet ne tam, jog pasigirtum, o kad būtų paskelbta Evangelija žūstantiems.
Mes įtraukti į žūtbūtinį karą už žmonių sielas, kur jos praleis amžinybę, – amžinose kančiose ar Tėvo namuose, pilnuose džiaugsmo ir laimės.
Ir todėl kare naudotinos visos transporto priemonės...
2006 m.
