2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis

Namelis miestelio pakraštyje


                                                    
  Ne kartą teko girdėt apie namus, kuriuose vaidenasi, bet pačiam pabuvot tokiuose niekad neteko. Kol vieną kartą…
Lankiausi Lietuvos šiaurėje pas draugus krikščionis. Jie man papasakojo apie jų miestelyje gyvenančią senutę. Apie ją kankinančias dvasias rašė ir žurnalistai – piktosios dvasios senutę stumdydavo, daužydavo, o paskui ji rodydavo smalsuoliams mėlynes ant rankų ir ,,guzus“ ant kaktos.
Po pirmojo vizito praėjo apie pusę metų, kol dar kartą apsilankiau tuose kraštuose. Po viešnagės jau susiruošiau važiuoti namo, bet viduje pajutau lyg ir draudimą, – kažkas neleido išvažiuoti iš miestelio.
Išlipau iš autobuso, ir, nupirkęs dvi porcijas ledų, pasivaikščiodamas, einu link kapinių. Antra ledų porcija pradėjo tirpti, net pasigailėjau, kam pirkau, juk dar anų nesuvalgiau. Todėl, pamatęs vienišą močiutę, nudžiugau ir priėjęs pasiūliau jai ledų, o ji mielai paėmė. Pasikalbėjus apie šį bei tą, lyg tarp kitko paklausiau, kur gyvena tokia bobutė, kurią kažkas nematomas stumdo… Močiutė pažiūrėjo į mane ir ledais ištepliota burna pasakė: „tai aš...“
Na, iškart, nieko nelaukę ir nuėjom pas ją į namus. Atmosfera trobelėje buvo ne kokia – ten, kur daug negerų kalbų, barnių, daug okultinės literatūros, ten net kvėpuoti sunku. Be to, dvasinę nešvarą dažniausiai lydi ir fizinė nešvara.
Iš pat pradžių paskelbiau Jėzaus Kraujo apsaugą visuose kambariuose, po to apžiūrėjau kambarį, – ar nėra okultinių knygų, – spaudą, bet, kaip vėliau paaiškėjo, kančių priežastis glūdėjo tos moters praeityje. Ji turėjo sugyventinį, o tai yra nuodėmė – ištvirkavimas, lytiniai santykiai nesusituokus, neįregistravus santuokos. 
     *** 
Šiek tiek apie seksualines nuodėmes... 1 Laiško Korintiečiams 6 skyriaus 9 eilutėje paminėtos dominuojančios seksualinės nuodėmės. Ištvirkimą jau minėjau, tad toliau seka paleistuvystė – neištikimybė šeimoje, nesantuokiniai lytiniai santykiai. 
O masturbacija arba onanizmas lietuviškoje Biblijoje kažkodėl aiškiai neįvardintas, ar pavadintas kaip svetimavimas, bet manyčiau, kad rusiškoje Biblijoje esantis pavadinimas rukobludije – nuodėmingas lytinis veiksmas, atliekamas rankomis, kitaip masturbacija, yra tikslesnis. Šį pavadinimą lietuviškoje Biblijoje ir turėtų atitikti žodis ,,netyrumas“, nes masturbacija priešinga tam, kas skaistu ir tyra. Ir Šventasis Raštas įspėja, kad „…joks ištvirkėlis, netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės“ (Efeziečiams 5, 5).  
Tai žodis ir vaikų reprodukavimo iš mėgintuvėlių ,,specialistams“ – tokia vyriškos sėklos ,,donorystė“ yra paprasčiausias netyrumas. Mąstantys teišmano...
Onanizmas (masturbacija) – sena kaip pasaulis nuodėmė, paminėta Pradžios knygos 38 skyriuje: Onanas, Judo sūnus, pasielgė egoistiškai, mat prieš įeidamas pas savo brolio žmoną – tapusia našle, – išliejo sėklą žemėn, todėl Viešpats jį numarino.
***
Šiais laikais atpildas už seksualines nuodėmes neateina taip greitai, kaip Senojo Testamento laikais. Bet tai nereiškia, kad bausmės už jas švelnesnės, nes pritaikytos šalies Konstitucijai... Pakanka pažvelgti į AIDS aukas, kad suprastum seksualinių nuodėmių rimtumą. 
   Neseniai teko lankytis pažįstamoj šeimoj, kurios vienas iš sutuoktinių paklydo gyvenimo kely ir atsigulė į ligos patalą. Diagnozė – AIDS! Mes meldėmės, ir po kurio laiko atėjo gera žinia – Viešpats Jėzus Kristus jį išgydė. Šiuo metu jis gyvena ir darbuojasi Anglijoje.
Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui. Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?“ (1 Korintiečiams 6:18–19). Tai apaštalo Pauliaus žodžiai – ar bereikia didesnio autoriteto? Jei nepriklausome sau, ir mumyse gyvena Šventoji Dvasia, tai aišku, kad priklausome Dievui. Nors šie žodžiai skirti tikintiesiems Kristumi, bet tegul ir pagonys išmano apie Dievo kriterijus savo žmonėms. 
Kai kas šiais laikais bando racionalizuoti ne tik šalies Konstituciją, bet ir Šventąjį Raštą. Vieno straipsnio autorius, beje, vadinatis save krikščionimi, rašo: „…masturbacija turi vertę kaip sveikas vožtuvas, kai lytiniai santykiai negalimi. Negalime žmogui užkrauti neįmanomos moralinės naštos, juo labiau, kad neturime kokio nors specialaus mokymo apie masturbaciją...“ Taigi, jei tvirtinimas kategoriškas, tai ir oponavimas – analogiškas!
*** 
Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos!“ – įspėjo Dievas pranašo lūpomis Izraelį (Ozėjo 4, 6). Šis įspėjimas taip pat tebegalioja visoms tautoms bei rasėms!
Kadangi įvairiuose, ,,naujai atrastuose“ šaltiniuose teigiama, kad Biblija masturbacijos niekur nenagrinėja, tai ką tada Paulius turi omeny, sakydamas, kad ,,joks netyras (tai ir onanizmo nuodėmės kultivuotojai) nepaveldės Dievo karalystės?“ Apie tai, – dar kartą primenu – galime pasiskaityti Biblijos vertimuose kitomis kalbomis:  rusų, anglų, graikų, hebrajų.
Dėl šių nuodėmių ateina Dievo rūstybė, – parašyta, kad taip darantys nepaveldės Dievo karalystės. Na, o jei nepaveldės Jo karalystės, tai ką paveldės? Priešinga Dangui vieta taip pat egzistuoja...
O gal masturbacijos proteguotojai žino kokią kitą, alternatyvią vietelę, kurioje po mirties galima dar ir dar atgailauti?
     ***  
Ite, missa est“, viskas atlikta! Ir Biblija jau parašyta, nebent kas išgalvojo tarpinę bazinę stovyklą, kurioje pailsėjęs pateksi į Dangų. Šventajame Rašte bent tokia nepaminėta, tad nieko nebepridėkim, o jei taip labai kas to trokšta, tai gal ši Rašto vieta atšaldys kažkieno norus: „…jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas!“ (Galatams 1, 9). Amen! 
Kai kas paklaus, kodėl negerai nesantuokinis seksas? Todėl, kad Kūrėjas sukūrė ne tik žmogų, bet kartu ir fizinius bei dvasinius dėsnius. O dvasiniai, nematomi dalykai byloja kur kas garsiau, nei matomi, fiziniai, ir perspėja, kokiose sferose geriau ne eksperimentuoti!
Pavyzdžiui, sąžinė. Ar labai gerai jaučiamės, kai užgaunam nekaltą žmogų? Argi ji nekalba garsiau už radiją, nors ji ir nematoma?!
Kiek gydytojų tvirtina, kad per skrodimą nematę ir neradę sielos. O sąžinę, ar rado? Jausmus, mintis, atsiminimus, perskaitytų knygų turinį... Bet argi jų nėra vien dėl to, kad kažkas taip sako?
Pacituosiu krikščionio daktaro Dž. Dobsono mintis: „Antropologas J. D. Unwinas išanalizavo aštuoniasdešimt aštuonias pasaulyje egzistavusias civilizacijas. Visos kultūros turėjo panašų gyvavimo ciklą – prasidėdavo griežta morale, o baigdavosi visiška sekso laisve. Pasak jo, kiekviena visuomenė, kurioje vyraudavo sekso laisvė, greitai žlugdavo. Ir nebūdavo jokių išimčių…
...Dievas uždraudė neatsakingą seksualinę laisvę ne tam, kad atimtų malonumą ir pasitenkinimą, bet tam, kad apsaugotų nuo klaikių pasekmių! Tie žmonės ir tos tautos, kurios paniekino šį įsakymą, labai brangiai sumokės“.
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus moksle perspėjama, kad geriau nesugulti su tuo, kuris nėra tavo sutuoktinis… Sugulsi su svetimu, – o kai kurių žmonių dvasinis šleifas yra toks pavojingas, kad jį galima palyginti su ŽIV virusu, – ir to žmogaus turėtų partnerių, bei tų partnerių partnerių nuodėmės bei visi prakeikimai sueis į tavo ir tavo šeimos gyvenimą taip, kad ir iki ketvirtos kartos neišsikuopsi...
Kodėl ŽIV progresuoja? Imdamas padėvėtą nuotaką, imi ir jos buvusių vyrų nuodėmes kaip kraitį. Štai, kodėl reikalingas pastovumas bei ištikimybė, ir ne tik... Kad tokios vestuvės, vietoj laimės, netaptų nelaime – matomų ir nematomų (dvasinių) problemų priežastimi! Juk ir medikai pripažįsta, kad daugelio ligų priežastis – negaluojanti žmogaus dvasia. 
Ar serganti šeima išstovės? Paklausit prieš ką reikia išstovėti? Ogi prieš gyvenimo audras, tokias kaip ginčai, jausmų atšalimas, nuomonių neatitikimas, gal ir pasibarimas… Ir ar tokia valstybė, pilna nesveikų šeimų, – išstovės? Manau, nebereikia klausti, prieš ką...
Jei vadinamės krikščioniška šalimi, tad ir valdžia tebūna išties krikščioniška, be pagoniškų priemaišų – okultinių džinų dresuotojų bei šluotų transporto ir abortų specialisčių su feministiniu kvapeliu! 
Taip ir norisi paklausti, – kur šiandien Dievo vyrai ir moterys, panašūs ne tik į Danielių, Jozuę ar Esterę, bet svarbiausia – į Viešpatį Jėzų Kristų? Štai tokių žmonių, pažįstančių Gyvąjį Dievą ir Jo nesigėdinančių, tokių, kurie kalbėtų šalies valdžiai Dievo įstatymus ir tuo priartintų, o ne nutolintų palaiminimus į mūsų šalį, laukia pasaulis ir visų pirma, – Dievas!
***
Bet grįžkim pas trobelės šeimininkę... Kai jie susipykę išsiskyrė, sugyventinis ją prakeikė, ir prakeikimas taip paveikė moteriškės gyvenimą, kad ji metų metais bejėgiškai kentėjo šiuos pasityčiojimus iš dvasinio pasaulio, kuris tikėjosi pražudyti jos sielą!
Po maldos, kai moteris išpažino savo nuodėmes, atgailavo už jas, priėmė Kristų ir atleido skriaudėjams, mes išsiskyrėme ir daugiau apie stumdymus neteko girdėti. Po metų sužinojau, kad ji mirė. Ačiū Dievui, kad mes meldėmės atgailos malda. Tikiu, kad jos siela iškeliavo pas Tėvą, kurio namuose daug buveinių tikintiems Jo Sūnaus brangia auka.
Iš tiesų, dar šioje žemėje galime matyti, kaip Tėvas myli savo kūrinius, – juk dėl šitos avelės Jis siuntė mane – ir širdyje nušvinta pagalvojus, kad pas man artimą ir brangų žmogų Jis taip pat kažką pasiųs.
Evangelijoje pagal Joną 10, 11 parašyta: „Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę...

2006 m.